Pradžia

Panevėžio rajon Panevėžio rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos centrinėje dalyje. Administracinis centras – Panevėžys (į savivaldybės teritoriją neįeina, turi atskiros savivaldybės statusą kaip Panevėžio miesto savivaldybė).

Rajone žemdirbystės plotai užima 57,3 proc., miškai – 33,1 proc., vandenys – 2,1 proc., gyvenvietės – 2,1 proc. Panevėžio rajonas ribojasi šiaurėje – su Pasvalio ir Biržų, šiaurės rytuose – su Kupiškio, rytuose – su Anykščių, pietryčiuose – su Ukmergės, pietuose ir pietvakariuose – su Kėdainių, vakaruose – su Radviliškio ir Pakruojo rajono savivaldybėmis.

Rajonas turi patogią geografinę padėtį. Jis yra įsikūręs apie 150 km nuo pagrindinių Baltijos regiono centrų – Rygos, Vilniaus ir Kauno. Atstumas iki artimiausio Klaipėdos uosto – 250 km. Be to rajonas yra šalia magistralės, turinčios kelių tinklą, einantį nuo Berlyno per Varšuvą, Kaliningradą, Klaipėdą, Liepoją, Rygą, Taliną, Peterburgą. Rajoną kerta geležinkelis, jungiantis rytuose ir vakaruose esančius regionus.

Geografiniu požiūriu Panevėžio rajonas yra Nevėžio žemumoje, priklausančioje Lietuvos Vidurio žemumai. Kraštovaizdyje vyrauja lygumos. Aukščiausia rajono vieta (88 m) yra paribyje su Ukmergės rajonu (ties Briežvalkiu), žemiausia (30 m), prie Nevėžio, Kėdainių rajono paribyje. Miškuose gausu medžiojamų žvėrių. Įsteigtas Krekenavos regioninis parkas. Dauguma archeologijos paminklų – laidojimo vietos (pilkapynai ir kapinynai). Stūkso 3 piliakalniai (garsiausias Upytės piliakalnis).

Pro rajoną teka Lėvuo su intaku Pyvesa ir Nevėžis su intakais Juoda, Upyte (kairieji), Juosta, Kiršinu (dešinieji). Telkšo 12 ežerų (Panevėžio rajono ežerai), 11 tvenkinių. Miškingumas – 30,8 %. Didžiausi miškai – Žalioji giria, Gilėnų, Gėlainių, Raguvos, Gustonių. Būdingi pušynai, eglynai, beržynai.

Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -5,5 °C, liepos +17,4 °C. Per metus iškrenta 618–642 mm kritulių. Vidutinis sniego dangos storis – 18 cm.[2]